Europos sąjungos mobilumo paketas I dalis – nuo 2020 metų įsigalioję nauji pasikeitimai transporto sektoriuje

(Foto von Alexas_Fotos von Pixabay)

AUTOR: Milosz Trojan – Rechtsanwalt (Vokietijos advokatas)
Ilona Gurgsdies – Rechtsassessorin (teisininkė)
Konrad Frycz – wissenschaftlicher Mitarbeiter (teisininko asistentas)
[email protected]
www.kanzlei-trojan.de/pl www.kanzlei-trojan.de/pl

2020 metų liepos 8 dieną buvo priimtas Europos sąjungos mobilumo paketas I. Naujosios direktyvos ir reglamentai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2020 metų liepos 31 dieną. Pirmieji nuostatai įsigaliojo jau nuo 2020 metų rugpjūčio 20 d. Mobilumo paketo nuostatos daugiausia palietė tuos, kurie vykdo tarptautius pervežimus, ypač tuos kurie daugiausia vykdo kabotažą. Šiame straipsnyje bus daugiausia dėmesio skiriama tiems, kurie didžiąją dalį savo verslo vykdo Vokietijoje.

Pirmuoju mobilumo paketu siekiama sukurti sąlygas saugesniam, efektyvesniam bei socialiai atsakingam kelių transporto sektoriui. Taip pat siekiama juo suvienodinti Europos sąjungoje galiojančius reglamentus taip, kad būtų pasiektas teisinis aiškumas visose Europos sąjungos šalyse.

Pirmieji įsigalioję nuostatai yra susiję su tolimųjų reisų vairuotojų darbo bei poilsio režimo reguliavimu.

I. Darbo ir poilsio laiko režimas

Nuo rugpjūčio 20 dienos tolimųjų reisų vairuotojams draudžiama kassavaitinį poilsį trunkantį ilgiau nei 45 valandas praleisti transporto priemonėje. Tuo atveju, jeigu vairuotojas negrįžta atlikti reguliaraus kassavaitinio poilsio į savo gyvenamąją vietą, darbdavys privalo pasirūpinti tinkamu vairuotojo apgyvendinimu ir apmokėti tokio apgyvendinimo išlaidas. Pasirenkant nakvynės vietą turi būti atsižvelgiama į tai, kad būtų užtikrintos pakankamos miegamųjų bei sanitarinių patalpų sąlygos. Ši taisyklė liečia kassavaitinį poilsį trunkantį ilgiau nei 45 valandas, tad išlieka galimybė praleisti iki 24 valandų sutrumpintą kassavaitinį poilsį transporto priemonėje, jeigu yra vykdomi tarptautiniai pervežimai ir jeigu transporto priemonėje yra atitinkama miegojimo galimybė. Toks sutrumpintas poilsio laikas negali būti praleidžiamas transporto priemonėje, kai sustojimas yra vykdomas toje šalyje, kurioje vairuotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kurioje transporto įmonė yra įsikūrusi. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tuo atveju jeigu pasinaudojama vienu sutrumpintu savaitiniu poilsiu, tai tokio sutrumointo kassavaitinio poilsio laikotarpis turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsio laikotarpiu, kuris turi būti išnaudojamas visas iš karto trijų savaičių bėgyje.

II. Vairuotojo grįžimas į nuolatinę gyvenamąją vietą

Pagal naują reglamentą darbdaviai privalo organizuoti vairuotojų darbo laiką taip, kad vairuotojai keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpyje turėtų galimybę grįžti į savo pastovią gyvenamąją vietą arba į įmonės, kuriai vairuotojas yra priskiriamas, buveinės vietą, kad jie čia galėtų praleisti vieną reguliarų kassavaitinį bent 45 valandas trunkantį poilsį. Darbdavys privalo suteikti vairuotojui galimybę grįžti į gyvenamąją vietą, bet darbuotojas nėra įpareigotas tokia galimybe pasinaudoti. Galimo patikrinimo metu darbdavys turi pateikti duomenis, apie tai kaip buvo organizuojamas darbas, kad vairuotojai galėtų grįžti į pastovią gyvenamąją vietą arba į įmonės buveinę. Todėl patartiama vesti atitinkamą domumentaciją įmonės buveinėje.

Tuo atveju jeigu vykdomi tarptautiniai pervežímai galima daugiausiai du iš eilės einančius savaitgalius vykdyti sutrumpintus kassavaitinius poilsius, kurie gali būti ne trumpesni nei 24 valandos, jeigu sutrumpinti kassavaitiniai poilsiai vykdomi kitoje šalyje nei vairuotojo pastovi gyvenamoji vieta bei įmonės veikimo būstinė. Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas yra galimas tik tada, kai keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpyje vairuotojas turėjo bent keturis kassavaitinius poilsius, iš kurių bent du buvo reguliarūs, t.y. užtruko bent 45 valandas. Būtina atsižvelgti į tai, kad pasinaudojus sutrumpinto poilsio galimybe, po antro sutrumpinto poilsio yra būtina susikaupusias neišnaudoto poilsio valandas išnaudoti, po antro sutrumpinto poilsio sekančio kassavaitinio poilsio metu. T.y. jeigu pirmos savaitės metu buvo pasinaudota sutrumpinto kassavaitinio poilsio galimybe ir vairuotojas ilsėjosi 24 valandas, antros savaitės metu išnaudojo 45 valandų reguliarų poilsio laiką, o trečioje savaitėje vėl pasinaudojo sutrumpinto poilsio galimybe ir ilsėjosi 30 valandų, jis privalo prie ketvirto reguliaraus kassavaitinio poilio laiko išnaudoti susikaupusias poilsio valandas. Prie reguliarių 45 poilsio valandų pridedamos pirmą savaitę neišnaudotos 21 poilsio valandos ir trečią savaitę neišnaudotos 15 poilsio valandų. Taip dėl sutrumpintų poilsio laikų sukauptas poilsio laikas turi būti išnaudojamas vienu metu, tai yra, nėra galimybės jį išnaudoti vėliau. Kas kita galioja, kai yra psinaudojama vieno sutrumpinto savaitgalio galimybe. Šiuo atveju toks vieno kassavaitinio poilsio laiko sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiu trijų savaičių bėgyje.

Naujajame mobilumo pakete numatoma, kad išimitiniais atvejais ir jeigu nėra keliamas pavojus kelių eismo saugumui vairuotojai gali iki vienos valandos nukrypti nuo kasdieninės ir kassavaitinės vairavimo trukmės normų. Vairuotojas gali nukrypti nuo galiojančių normų iki vienos valandos, tuo atveju, jeigu vairuotojas nori pasiekti darbdavio įmonės buveinę arba savo pastoviąją gyvenamąją vietą ir nori čia praleisti savo reguliarųjį kassavaitinį poilsį. Tuo atveju jeigu vairuotojas turi važiuoti 2 papildomas valandas, kad pasiektų darbdavio įmonės būstinę ar savo pastoviąją gyvenamąją vietą, vairuotojas gali vairuoti iki 2 valandų ilgiau negu numatyta kasdieninės ir kassavaitinės vairavimo trukmės, jeigu jis prieš prailgindamas leidžiamo vairuoti laiką padarė nenutrūkstamą 30 minučių pertrauką. Prailginto vairavimo laikas turi būti kompensuojamas atitinkamu poilsio laiku trijų savaičių bėgyje.

III. Privalomo poilsio pertraukimas kelte

Vykdant kombinuotus pervežimus, tai yra kai dalis transoprto vykdoma keltu arba traukiniu, yra leidžima pertraukti kassavaitinį sutrumpintą poilsio laiką iki dviejų kartų sudėjus daugiausiai vienai valandai. Ši išimtis galioja tik tuo atveju, jeigu vairuotojas kelte ar traukinyje yra apsistojęs kajutėje/kupe kur būtų garantuojamos pakankamos miegojimo sąlygos, ir jeigu kelto/traukinio kelionė trunka ne trumpiau nei 8 valandas.

IV. Apibendrinimas

Įsigaliojus naujiems Europos sąjungos reglamentams tarptautinius pervežimus vykdantuys vežėjai turi prisitaikyti prie naujų iššūkių. Tame tarpe būtina atsižvelgti į naujus taiskykles reguliuojančias darbo ir poilsio laiko režimą, bei būtinybę organizuoti darbą taip, kad vairuotojams būtų suteikiama galimybė per keturių savaičių laiktotarpį grįžti į namus, kad jie čia galėtų praleisti bent reguliarų kassavaitinį poilsį. Taip pat vežėjai turėtų vesti atitinkamą dokumentaciją, kurią galėtų galimos kontrolės metu pateikti kaip įrodymą. Taippogi būtina neišleisti iš akių fakto, kad – kas Vokietijoje jau nuo 2017 metų galiojo – vairuotojams visoje Europoje uždrausta praleisti privalomą kassavaitinį poilsį sunkvežimyje, o būtina pasirūpinti tikamu apgyvendimu su pakankamomis sanitarinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į didelius tarptautinio transporto srautus ir koronosviruso „pakoreguotas“ sąlygas, vežėjai susiduria su problema kur ir kaip tinkamai apgyvendinti vairuotojus privalomo reguliaraus kassavaitinio poilsio metu. Kontrolės metu paaiškėjus, kad vežėjai nesilaikė nustatytų reikalavimų gręsia piniginės baudos.

AUTOR: Milosz Trojan – Rechtsanwalt (Vokietijos advokatas)
Ilona Gurgsdies – Rechtsassessorin (teisininkė)
Konrad Frycz – wissenschaftlicher Mitarbeiter (teisininko asistentas)
[email protected]
www.kanzlei-trojan.de/plwww.kanzlei-trojan.de/pl

Dlaczego warto założyć spółkę transportową w Niemczech i dlaczego niejeden z przewoźników będzie do tego de facto zmuszony. 

(Foto von 500photos.com von Pexels)



[email protected]
www.kanzlei-trojan.de/pl

Wprawdzie dyskusje na temat Nowego Pakietu Mobilności już mocno ucichły, jednak nie zmienia to faktu, że jego zapisy weszły w życie i krok po kroku coraz bardziej będą dawały się we znaki polskim przewoźnikom. Mowa tu głównie o konieczności periodycznych powrotów pojazdów do swojej bazy, powrotów kierowcy do siedziby przewoźnika bądź do domu oraz – co głównie odczują ci przewoźnicy, którzy wykonują kabotaż – zasada tzw. „Cooling-off”.

Dotychczasowe ograniczenia „3 w 7”, czyli trzy operacje kabotażowe po dokonaniu międzynarodowego przewozu w okresie siedmiu dni, zostaną jeszcze dodatkowo utrudnione o tzw. 4-dniowe schładzanie, czyli prostymi słowami: zakaz ponownego wykonywania operacji kabotażowych w danych kraju na okres 4 dni. Finalnie wykrywalność (niedozwolonych) operacji kabotażowych może ulec znacznemu zwiększeniu, gdyż tachografy najnowszej generacji automatycznie będą zapisywały miejsca, w których znajdował się pojazd i godzinę o której przekraczał jaką granicę. Przewoźnicy, którzy dotychczas starali się bronić argumentem, że nie posiadają kompletu dokumentów – a co za tym idzie można im udowodnić np. tylko jedną niedozwoloną operację kabotażową – będą mieć znacznie słabsze karty. Kary za niedozwoloną operację kabotażową wynoszące między 1.250 a 2.500 EUR za każde poszczególne wykroczenie, mogą więc być znacznie bardziej bolesne. Nie wspominając już o tym, że niemiecki ustawodawca ma również możliwość zwiększenia wysokości tych kar, czego domagają się niemieckie związki przewoźników.

Zmiany dotyczące nowych regulacji przeprowadzania kabotażu oraz zmiany dotyczące obowiązku posiadania tachografów najnowszej generacji będą wchodzić w życie dopiero od lutego 2022 roku. Termin, który początkowo wydawał się być bardzo odległy jest już bliski i wynosi poniżej roku. Uwzględniając fakt, że założenie oddziału albo osobnej firmy transportowej w Niemczech i pozyskanie na nią licencji transportowej może potrwać łącznie między 4 a 6 miesięcy, pozostaje mało czasu na rozmyślanie nad tym krokiem.

Niezależnie od kwestii ograniczeń wynikających z nowego Pakietu Mobilności warto przemyśleć założenie spółki transportowej w Niemczech również z innych powodów. Niemcy to stabilny rynek, który położony jest w środku Europy. Posiadając firmę w Niemczech można partycypować w niemieckich programach finansowania firm, w tym tych stworzonych na potrzeby ratowania firm od skutków pandemii badź takich dotyczących finansowania pojazdów o napędach ekologicznych. Finalnie można liczyć również na to, że niemieccy czy europejscy zleceniodawcy prędzej zapłacą wyższą stawkę kilometrową spółce z Niemiec aniżeli z innych państw.



[email protected]
www.kanzlei-trojan.de/pl